MANO Prisimink.lt

Nėštumas

Būsimai mamai

Kiek kartų, vėluojant mėnesinėms, spėliojai – gal jau esi nėščia? Žemiau išvardinti požymiai padės tau greičiau išsklaidyti abejones ir pradėti ruoštis motinystei:

Abejotini nėštumo požymiai (gali būti dėl daugelio kitų priežasčių): padidėjęs seilėtekis, pykinimas, vėmimas, pakitęs jautrumas, apetitas, skonis ir uoslė (nepakantumas kvapams), kintanti nuotaika, mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, ir pilvo linijos (linija nuo bambos link gaktos) bei krūtų spenelių pigmentacija.

Apytikriai nėštumo požymiai (labiau būdingi nėštumui): išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, krekenų išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai (lytinės lūpos, makštis), didesnė nei 37°C bazalinė temperatūra, padidėjusi ir suminkštėjusi gimda, teigiamas nėštumo testas.

Tikrieji nėštumo požymiai (objektyviai įrodo neabejotiną nėštumą): vaisiaus judesiai, apčiuopiamos vaisiaus dalys, išklausomi vaisiaus širdies tonai, ultragarsu nustatomas vaisius.

Kaip įvyksta apvaisinimas

Gemalo kelionė į gimdą
1. Implantacija (gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę)
2. Kiaušintakis

Apvaisinimas įvyksta spermijui susiliejus su kiaušialąste. Lytinių santykių metu įvykus ejakuliacijai, apie 3–5 ml spermos patenka į užpakalinį makšties skliautą. Spermoje būna apie 350 milijonų spermijų, kurie juda aukštyn pro gimdos kaklelį link kiaušintakių, kur jie patenka po maždaug 1,5 valandos. Manoma, kad gimdoje spermijai išlieka gyvybingi ir geba apvaisinti kiaušinėlį dar 2–3 paras. Dauguma spermijų pakeliui žūva, kiaušintakį pasiekia apie 300–500 spermijų, kurių vienas apvaisina kiaušinėlį. Spermijui prasiskverbus pro kiaušinėlio apvalkalą, susilieja abiejų ląstelių branduoliai ir, besidauginant ląstelėms, pradeda vystytis naujas organizmas. Per maždaug 3–6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Per šį laikotarpį gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios vėliau pasidalins į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos – vaisių maitinantį organą placentą. Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu ir tik po 8–10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas implantacija. Kol gemalas neįsiimplantavo, jis lengvai pažeidžiamas, todėl iki implantacijos visi vaisiui kenksmingi faktoriai (įvairūs medikamentai, toksinės medžiagos ir kt.) yra pražūtingi. Tai reiškia, kad jų paveiktas gemalas žūva ir pasišalina per mėnesines. Taigi, neretai moteris taip ir nesužino, kad buvo pastojusi.

Vaisiaus ir motinos ryšys

Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į targaurelinius tarpus. Nors motinos kraujas nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Taigi, placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Be to, joje gaminami lytiniai hormonai estrogenai, progesteronas bei chorioninis gonadotropinas, pagal kurio buvimą moters organizme nėštumo testai ir nustato nėštumą.

Berniukas ar mergaitė?

Tiek moteriškoje, tiek vyriškoje lytinėse ląstelėse yra lytį lemiančios chromosomos. Visos moteriškos ląstelės turi vienodas X lyties chromosomas. Apvaisinant lytį lemia spermijas, nes pusė spermijų turi X chromosomą, lemiančią moteriško organizmo vystymąsi, o kita pusė – Y chromosomą, lemiančią vyriško organizmo vystymąsi. Susitikus XX abiejų tėvų chromosomoms, gimsta mergaitė, o susitikus XY chromosomoms, gimsta berniukas. Kadangi visuomet susidaro po lygiai X ir Y chromosomą turinčių spermijų, abiejų lyčių gimimo tikimybė vienoda.

Kiek trunka nėštumas?

Nėštumas trunka vidutiniškai apie 40 savaičių. Iki 22 nėštumo savaitės nutrūkęs nėštumas, kai vaisius žūva, laikomas savaiminiu persileidimu. Jei vaisius gimsta 22–37 nėštumo savaitę, naujagimis yra neišnešiotas, bet gyvybingas, todėl ypatingos medikų priežiūros sąlygomis gali išgyventi. Kūdikis, gimęs vėliau nei 42 nėštumo savaitę, yra pernešiotas.

Kaip tiksliai apskaičiuoti gimdymo datą?

Gimdymo datą turi nustatyti gydytojas, įvertindamas paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą (jei moteris žino), pirmosios gydytojo apžiūros rezultatą, pirmųjų vaisiaus judesių datą ir ultragarsinio tyrimo duomenis. Todėl pasistenkite prisiminti ar užsirašyti paskutinių mėnesinių ar/ir galimo pastojimo datą ir kreipkitės į gydytoją, kai tik pasijusite esanti nėščia. Taip pat pasižymėkite, kada pirmąkart pajusi vaisiaus judesius. Tai galite padaryti Prisimink.lt elektroniame moters kalendoriuje.

Tikslus gimdymo datos nustatymas labai svarbu tam, kad gydytojas laiku galėtų suteikti būtinąją pagalbą, kad kūdikis gimtų laiku.

Pirmą kartą gydytojas turėtų apžiūrėti besilaukiančią moterį 8-12 nėštumo savaitę, nes šiuo periodu galima pakankamai tiksliai nustatyti nėštumo dydį. Neišnešiotas naujagimis nebūna pilnai subrendęs ir pasiruošęs gyvenimui ne motinos įsčiose, todėl išgyventi gali tik ypatingų medikų pastangų dėka. Pernešiotas naujagimis gali būti labiau traumuojamas gimdymo metu, kenčia maisto medžiagų bei deguonies badą dėl senstančios placentos ir kartais gali net žūti gimdoje.

Kaip auga vaisius?

Nėštumas
1. Gimda
2. Kiaušidės
3. Gimdos kaklelis
4. Makštis
5. Išnešiotas vaisius

Skiriami du žmogaus embriono vystymosi etapai: gemalo ir vaisiaus.

Koks jis / ji? Kaip jis / ji vystosi? Dar apie jį / ją
Gemalo laikotarpis nuo apvaisinimo iki 8 nėštumo savaičių
  Susiformuoja svarbiausių organų bei sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, galva, veidas, galūnės. Auga labai greitai, apsauga netobula, labai jautrus deguonies stokai, infekcijai, narkotikams, alkoholiui, radiacijai ir kitiems faktoriams, kurie gali sukelti apsigimimus ar vaisiaus žūtį.
Vaisiaus laikotarpis nuo 8 savaičių iki gimimo
8 savaičių vaisius
3–4 cm ilgio
Pradeda įgauti žmogaus pavidalą, formuojasi išoriniai lyties organai bei stuburas. Reaguoja į skausmą, prisilietimą, spaudimą, ima judėti.
12 savaičių vaisius
8,5 cm ilgio
25 g svorio
Susiformuoja lytinės liaukos, kraujas pradedamas gaminti kaulų čiulpuose. 13–14 savaičių vaisius jau gali čiulpti, ryti, šlapintis. Susiformuoja placentos barjeras, todėl kenksmingi faktoriai rečiau sukelia vaisiaus žūtį, bet gali neigiamai veikti vaisiaus vystymąsi.
16 savaičių vaisius
14 cm ilgio
120 g svorio
Susiformuoja skeletas, oda pasidaro kietesnė, kūną padengia pūkeliai bei varškinis tepalas, neleidžiantis vaisiui išmirkti vaisiaus vandenyse. Kūnas pradeda augti greičiau už galvą, todėl išsilygina proporcijos.
20 savaičių vaisius
25 cm ilgio
300 g svorio
Formuojasi nugaros ir galvos smegenys. Gerai susiformavę antakiai, atsiranda poodinis sluoksnis, lyginasi raukšlės, odą padengia plaukeliai. Vaisius girdi garsus, pradeda judėti jo veido raumenys, jautriai reaguoja į motinos nuotaiką, atsiranda kvėpavimo judesiai, čiaudėjimo refleksas.
24 savaičių vaisius
30 cm ilgio
600–700 g svorio
Visiškai subrendę vidaus organai, bet nepakankamai susiformavę plaučiai. Didėja poodinis riebalinis sluoksnis. Jaučia motinos širdies plakimą, prisimena jį ir nusiramina, kai po gimimo motina paima ant rankų ir maitina krūtimi. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis gali išgyventi.
28 savaičių vaisius
35–37 cm ilgio
1000–1200 g svorio
Oda dar raudona, susiraukšlėjusi, nosies kremzlės minkštos, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį. Žiūri atmerktomis akimis, ultragarsu matoma verksmo, šauksmo, pykčio mimika. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis išgyvena.
32 savaičių vaisius
40–42 cm ilgio
1500–1700 g svorio
Visiškai susiformavęs, bet nepilnai subrendęs. Gimęs, jei gerai prižiūrimas, gali gyventi.
36 savaičių vaisius
45 cm ilgio
2500 g svorio
Oda lygi, rausva, neraukšlėta, gyvaplaukių mažiau, ausų ir nosies kremzlės sustandėjusios. Vaisius gyvybingas, gimęs garsiai rėkia, atsimerkia, čiulpia. Nuo šiol gali priaugti 14–28 g per parą.
40 savaičių vaisius
49–52 cm ilgio
Oda rausva, lygi, gyvaplaukiai tik ant pečių juostos, galva sudaro ketvirtadalį viso ūgio. Vaisius subrendęs. Laikas gimti.

Kokia vaisiaus padėtis gimdoje?

Artėjant gimdymui, vaisiaus liemuo paprastai esti šiek tiek sulinkęs, galvutė prilenkta prie krūtinės, rankutės sulenktos per alkūnių sąnarius ir sukryžiuotos ant krūtinės, kojytės sulenktos per klubų ir kelių sąnarius bei prispaustos prie pilvuko. Vaisius dažniausiai guli išilgai gimdos, kartais gali būti skersinė ar įstrižinė padėtis. Jei vaisiaus galvutė yra žemiau, pasiruošusi pirmoji slinkti gimdymo kanalu, tokia padėtis vadinama galvine pirmeiga. Tokia padėtis būna apie 96 proc. gimdymų. Jei žemiau yra sėdynėlė – padėtis vadinama sėdynine pirmeiga, kuri būna 3,5 proc. gimdymų. Kitokios vaisiaus padėtys būna retai.

Kaip gimdysite?

Gimdymo metu vaisius išstumiamas natūraliais gimdymo takais. Toks gimdymas yra natūraliausias, jam visuomet teikiama pirmenybė. Skausmas gimdymo metu gali būti malšinamas medikamentais arba atliekant epidurinę nejautrą, kurios metu nuskausminantys medikamentai suleidžiami į stuburo smegenų aplinką. Jei dėl įvairių priežasčių moteris negali pagimdyti pati, atliekama Cezario pjūvio operacija. Jos metu vaisius ištraukiamas per pilvo sieną. Sėdyninė pirmeiga ne visada baigiama Cezario pjūvio operacija, kartais moterys pagimdo pačios.

Gimdymas

Likus 2–3 savaitėms iki gimdymo, gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia, moteriai pasidaro lengviau kvėpuoti, pagerėja širdies veikla. Tai rodo, kad vaisiaus galvutė nusileido į dubenį. Šiuo metu padidėja gimdos jautrumas, jaučiami parengiamieji sąrėmiai. Gimda susitraukia net nuo silpnų dirgiklių (fizinis darbas, tuštinimasis, šlapinimasis, vaisiaus judesiai). Kartais gimdos apsitraukimo metu juntamas skausmas pilvo apačioje ar strėnose. Tokie parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs ir silpnesni bei trumpesni už gimdymo sąrėmius. Prieš gimdymą dėl padidėjusio skysčių išsiskyrimo šiek tiek sumažėja moters kūno masė, 0,3–0,4°C nukrinta temperatūra, susilpnėja vaisiaus judesiai. Šiuo periodu gimdymui ruošiasi gimdos kaklelis. Jis trumpėja, minkštėja, pradeda atsidarinėti, užima padėtį, nukreiptą būsimo gimdymo kryptimi. 2–3 dienos prieš gimdymą iš gimdos kaklelio pasišalina gleivių kamštis, kuriame gali būti kraujo priemaišų.

Skiriami trys gimdymo etapai:

  1. Nuo reguliarių sąrėmių pradžios iki pilno gimdos kaklelio atsidarymo. Gimdymo pradžia – tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys gimdos raumenų susitraukimai, vadinami sąrėmiais. Tai svarbiausia varomoji gimdymo jėga, kuri stumia vaisių gimdymo takais. Iš pradžių sąrėmiai būna kas 10–15 minučių ir gana trumpi, vėliau jie ilgėja, dažnėja, darosi skausmingesni. Kiekvienas sąrėmis tolydžio stiprėja, pasiekia kulminaciją, po to mažėja, ir per pauzę raumenų tonusas visai išnyksta. Sąrėmiai kartojasi iki pat vaisiaus užgimimo. Šis laikotarpis pirmąkart gimdančioms trunka 13–18 val., pakartotinai gimdančioms – 6–9 val.
  2. Nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus užgimimo. Visiškai atsidarius gimdos kakleliui, vaisiaus galvutė ar sėdynėlė pradeda slinkti žemyn pro gimdos kaklelio žiotis. Tuo metu paprastai plyšta arba praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė, ir nuteka vandenys. Gimdymo pabaigoje sąrėmiai būna kas 1–2 minutes, ir trunka iki 60–80 sekundžių. Vaisiaus pirmeigei daliai spaudžiant dubens nervinius rezginius, prasideda stangos. Stangos – tai refleksinis pilvo raumenų ir diafragmos susitraukimas, kai padidėja nevalingas spaudimas pilvo ertmėje. Gimdyvė gali stangas valdyti – sustiprinti jas arba susilpninti. Šis laikotarpis pirmąkart gimdančioms trunka 1–2 val., pakartotinai gimdančioms – nuo 5–10 minučių iki 1 valandos.
  3. Nuo vaisiaus užgimimo iki placentos užgimimo. Šis laikotarpis dažniausiai trunka 5–20 minučių, nors gali trukti nuo 3 minučių iki net 1 valandos. Jo metu atsiskiria ir užgimsta placenta, susitraukia gimdos raumenys, kraujuojama, todėl moteris paprastai netenka 250 ml kraujo.

Gimusiam naujagimiui užspaudžiama ir perkerpama virkštelė, jungusi vaisių su placenta, ir naujagimis dedamas ant motinos pilvo. Dabar jis pirmąkart pamaitinamas krūtimi, nusiramina, klausydamas motinos širdies plakimo. Jei gimdymo metu dalyvauja vyras, jam gali būti leidžiama perkirpti virkštelę ir panešioti naujagimį – taip jis nuo pirmųjų akimirkų jaučiasi neatsiejama šeimos dalimi.

Naudokite lietuviškus simbolius

Paskutinį kartą atnaujinta 2014-10-08