MANO Prisimink.lt

Kontracepcijos naujienos

Nėštumas - planas ar staigmena?

2012-01-05

Senovėje nėštumas moteriai būdavo natūrali būsena, pakeisdavusi ilgus žindymo periodus. Šiais laikais kūdikio atėjimui ruošiamės atsakingai, neretai nutolindami šį gyvenimo įvykį iki ketvirtosios dešimties. Vis tik, ar reikia vaikučio atėjimui specialiai ruoštis, ar palikti viską likimo valiai (juk nėštumas – ne liga)? Jei ruoštis, – kiek laiko ir kaip tai daryti?

 

Konsultuoja Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kauno Klinikų gydytoja akušerė-ginekologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Barčaitė.

Netyčiukų laikai – praeitis

Jei pasikalbėtumėte su vyresnės kartos moterimis, ne viena papasakotų, kad „tais laikais“ dauguma vaikų buvo netyčiukai. Ši „mada“ gerokai pakoreguodavo santuokų statistiką. Ištekėti sulaukus vos 18 metų nebuvo jokia sensacija. Dabar moterys, kurios gimdė praktiškai būdamos paauglės, didžiuojasi savo suaugusiais vaikais, nors pačios dar yra jaunos. Tačiau sunku įsivaizduoti, ką jos išgyveno tada, kai sužinojo, jog laukiasi. Jeigu kas nors imtųsi surašyti visų tų moterų (tuomet dar jaunučių merginų) emocijas, išeitų neišsemiama skausmo, ašarų, nerimo, įtampos, streso enciklopedija. O jei nertume dar giliau, tai rastume ir baisesnių dramų (prisiminkime A.Vienuolio Veroniką).

Šiais laikais patikimų kontraceptinių priemonių tikrai daug, informacija apie jas vieša ir lengvai prieinama, todėl moterys išlieja daug mažiau ašarų dėl neplanuotų nėštumų. Tai, kad nėštumai vis labiau planuojami, atspindi statistika. 1990-aisiais daugiausiai vaikų pagimdė 22 metų moterys, 2005-aisiais – 26 metų, o 2010-aisiais – 29 metų. Pastebimai daugėja moterų, gimdančių virš 35 metų.

Apklausos rodo, kad suplanuoti yra daugiau nei 60 proc. nėštumų. Šeimos paskaičiuoja, kada geriausia išeiti tėvystės atostogų, kuriuo karjeros etapu palankiausia padaryti pertrauką. Argumentai, kada gimdyti, įvairūs. Vieni laikosi nuomonės, kad tai reikėtų padaryti iki 30 metų, kitiems svarbiausia susikurti gerbūvį, treti „gaudo“ geriausią atlyginimą, kad gautų geras motinystės išmokas. Tačiau nė vienas iš šių kriterijų nėra lemiamas. Paprastai šeimos nėštumus suplanuoja tada, kai pajunta, jog iš tiesų nori vaikų.

Kodėl nėštumas turėtų būti planuotas


Aurelijos Šapkienės nuotrauka

Moksliškai įrodyta, kad planuotas nėštumas praeina sklandžiau, ramiau, mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Tai paprasta paaiškinti – iš anksto nusprendusi turėti vaikelį, pora pasirūpina savo sveikata, galbūt atsisako alkoholio ar rūkymo, vartoja vitaminų, sveikiau gyvena. Labai svarbus ir emocinis nusiteikimas – kai nėštumas yra laukiamas, pora išvengia streso, o kaip žinia – stresas yra įvairiausių ligų priežastis.

Nėštumą planuojanti moteris labai greitai sužino, kad laukiasi (nes neatėjusių mėnesinių nelaiko „ciklo sutrikimu“). Jei nėštumas neplanuotas, apie jį moteris paprastai sužino gerokai vėliau, o per tą laiką ji gali būti vartojusi vaistų, rūkiusi, gėrusi alkoholį – o šie dalykai gali įtakoti vaisiaus vystymąsi.

Pastebėta, kad šeimos, kurių nėštumas planuotas, greičiau atsistato ir po gimdymo. Pavyzdžiui, jei moteris serga mažakraujyste, bet pradėjo vartoti geležies preparatų dar iki nėštumo, labiau tikėtina, kad ji nėštumo metu išvengs mažakraujystės progresavimo ir po gimdymo jausis stipresnė. Vėl gi – už medicinines priežastis čia svarbesnės tampa psichologinės. Kai vaikas planuotas ir lauktas, pirmieji mėnesiai po gimdymo praeina su pozityviu užtaisu. Tiriant pogimdyminės depresijos atvejus, aptiktas dėsningumas – dažniau suserga tos moterys, kurių nėštumai nebuvo planuoti.

Ar reikia pertraukos po kontraceptikų

Kai šeima apsisprendžia turėti vaikutį, nustoja naudotis įprastomis kontraceptinėmis priemonėmis. Jei tai natūralus šeimos planavimas, prezervatyvai ar spermicidinės priemonės, neaiškumų nekyla, tačiau jei tai sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), pleistrai, žiedas ar hormoninė spiralė, kyla klausimas – ar daryti kelių mėnesių pertrauką prieš bandant pastoti? Vartojant šiuolaikinius itin mažų dozių hormoninius kontraceptikus ar hormoninę spiralę, kuri veikia vietiškai gimdoje, jokios pertraukos daryti nereikia. Mitas, kad reikia daryti kelių mėnesių pertrauką prieš pastojant, kilo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo vartojamos didelių dozių kontraceptinės tabletės. Tada buvo sakoma, kad reikia leisti organizmui „išsivalyti“ nuo hormonų ir „atsigauti“ kiaušidėms. Šiuolaikiniai hormoniniai kontraceptikai gerokai skiriasi nuo „senųjų“: jų sudėtyje naudojamas naujos kartos veikliąsias medžiagas palankiau priima moters organizmas, hormonų dozės kur kas mažesnės. 2008 m. kontracepcijoje pradėtas naudoti hormonas estradiolis, identiškas tam, kurį gamina moters kiaušidės. Lietuvos moterims apsisaugoti nuo nėštumo taip pat jau skiriamos kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje yra šis natūraliam tapatus hormonas estradiolis, pasižymintis švelnesniu poveikiu medžiagų apykaitai ir kepenims.

Iki šiol dar tikima, kad vartojant hormoninius kontraceptikus po to sunkiau pastoti. Tačiau atlikti tyrimai šį mitą ne tik kad paneigė, bet ir apvertė aukštyn kojom – buvo įrodyta, kad moterys, kurios vartojo sudėtines kontraceptines tabletes (SKT), nutraukus vartojimą pastoja greičiau. Tam paaiškinimų gali būti keli. Vienas jų – vartojant SKT kiaušidės ilsisi, tad nutraukus vartoti piliules, kiaušidės noriai „kimba į darbą“. Kitas paaiškinimas – moterys, vartojančios SKT, profilaktiškai apsisaugo nuo endometriozės, kuri yra viena iš pagrindinių ligų, sutrikdančių vaisingumą.

Taigi, pastoti paprastai galima iškart nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, tai yra pirmą natūralų ciklą. Tyrimai parodė, kad moteriai nutraukus SKT vartojimą ir iš kart pastojus, nėra jokio žalingo poveikio nėštumui, nepadidėja persileidimo ar vaisiaus apsigimimų rizika.

Išklausykite gydytojo patarimų

Poroms, apsisprendusioms susilaukti vaikučio, patariama apsilankyti pas gydytoją (moteriai – pas ginekologą, vyrui – pas šeimos gydytoją). Vaizdžiai išsireiškus, tai kaip automobilio patikra prieš ilgą kelionę. Gydytojas pirmiausia skirs kraujo tyrimus, kurie parodo ne tik galimą mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus, jei jie vyksta organizme. Uždegimus sukeliančias priežastis  geriau pašalinti iki nėštumo. Jei liks neišgydytas koks nors infekcijos židinys, moteris gali sulaukti nėštumo komplikacijų ar net patirti persileidimą. Štai pagrindiniai klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju:

Ar nuo ko nors skiepytis?
Vakarų šalyse visoms būsimoms mamoms rekomenduojama skiepytis nuo gripo. Jei pastojusi moteris suserga gripu, jai didesnė komplikacijų tikimybė. Skiepas negarantuoja, kad nesusirgsite gripu, tačiau jei taip nutiktų, ligos eiga bus lengvesnė, komplikacijų bus mažiau. Kitos dvi ligos, nuo kurių vertėtų pasiskiepyti, yra raudoniukė ir vėjaraupiai (jei moteris vaikystėje šiomis ligomis nesirgo). Net ir parduotuvėje būnant šalia sergančio vėjaraupiais ar raudoniuke vaiko galima užsikrėsti per orą. Todėl net jei moteris yra sirgusi raudoniuke ir vėjaraupiais, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, ar tikrai turi imunitetą šioms ligoms. Jei ne, verta pasiskiepyti.

Ar galima vartoti vaistus? Yra daug lėtinių ligų (diabetas, astma, reumatologinės ligos ir t.t.), kuriomis sergant būtina nuolatos vartoti vaistus. O kai kurie vaistai gali būti pavojingi nėštumo eigai. Kai moteris, serganti lėtine liga, nutaria planuoti nėštumą, ji būtinai turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Gydytojas parinks saugiausius vaistus, kurie bus tokie pat efektyvūs ligai gydyti, bet mažiau pavojingi vaisiui. Reikia žinoti, kad nemažai net pačių „nekalčiausių“ vaistų (net ir kai kurie augaliniai preparatai) nėštumo metu netinka. Pavyzdžiui, jonažolė ar net česnakas, naudojami dideliais kiekiais, gali padidinti gimdos tonusą, ir jei moteriai yra didesnė persileidimo grėsmė, tie augalai gali sukelti persileidimą.

Ar vartoti vitaminus?
Planuojant nėštumą rekomenduojama 3 mėnesius iki pastojimo vartoti folio rūgštį. Jeigu moteris sveika, neturėjo nesėkmingų nėštumų, jai paprastai užtenka 400 mikrogramų dozės. Svarbu folio rūgštį vartoti iki 12 nėštumo savaitės, kada iš esmės formuojasi vaikelio nervų sistema. Ar iki pastojant vartoti vitaminų kompleksus, priklauso nuo moters mitybos. Jei mityba pilnavertė, organizmas turi visus šansus gauti reikalingų vitaminų ir mineralų. Jei nėštumo planavimas – nevitaminingu sezonu (žiemą ar pavasarį), vitaminai nepakenks. Tik nereikia pirkti kelių rūšių skirtingų vitaminų, vienų – akims stiprinti, kitų – imunitetui gerinti, trečių – streso poveikiui sumažinti. Kai kurių tų pačių sudėtinių dalių yra ir viename, ir kitame preparate. Gali susidaryti kai kurių vitaminų perteklius. Pavyzdžiui, vitaminai A ir D tirpsta riebaluose, jie neišskiriami su šlapimu ir kaupiasi organizme, o jų perdozavimas yra pavojingas, ypač nėštumo metu. Atrodo, vitaminas C labai nekaltas. Jis tirpus vandenyje ir išskiriamas su šlapimu, bet tie žmonės, kurie vartoja dideles dozes ir ilgą laiką, dažniau serga inkstų akmenlige. Nėštumo metu inkstams ir taip tenka didelis krūvis. Todėl reikia rinktis subalansuotus, nėščiosioms skirtus papildus.

Ką „suremontuoti“?
Kitas žingsnis, planuojant vaikutį – apsilankyti pas odontologą. Nėštumo metu dantys linkę labiau gesti, tad jeigu moteris nori išsaugoti sveikesnius dantis, reikėtų susitvarkyti visas problemas iki nėštumo. Nėštumo metu kinta kraujotaka, ir ne tik gimdoje, bet ir visame organizme. Jeigu burnoje yra uždegiminių procesų, nėštumo metu jie linkę progresuoti. Kita vertus, yra mokslinių įrodymų, kad dantų ir apydančio ligos didina priešlaikinio gimdymo tikimybę.

Ką valgyti ir gerti?
Planuojant nėštumą tikrai nereikia kardinaliai keisti mitybos įpročių (nebent jie buvo itin žalingi). Kavos ar stiprios arbatos puodelis per dieną nepakenks. Nereikia staiga tapti vegetarais ar atsisakyti mėgstamo šokolado. Bet koks kardinalus įpročių pakeitimas – stresas organizmui, o planuojant vaikelį streso mažiausiai reikia.

Vieninteliai įpročiai, kurių visi gydytojai patars atsisakyti – rūkymas ir alkoholis. Saugios alkoholio dozės per nėštumą nėra. O cigaretės tokios nesuderinamos su nėštumu, kad gausite patarimą net nesilankyti prirūkytose vietose (dėl pasyvaus rūkymo pavojaus).

Sportuoti ar nesportuoti?
Kai kurios poros, vos tik pradėjusios planuoti vaikelį, pradeda gyventi labai sveikai, užsirašo į sporto klubus, bėgioja, lanko aerobiką. Jeigu žmogus iki tol sistemingai sportavo, tada net nėštumo pradžioje sportavimo nutraukti nereikia. O jei niekada nesportavo ir gyveno sėsliai, pastojus geriau nevarginti savęs dideliu fiziniu krūviu. Pats nėštumas jau savaime yra krūvis, tad svarbu organizmo neperkrauti.

Ar eiti į pirtį? Planuojant nėštumą, nerekomenduojama kaitintis karštoje pirtyje, nes karštis padidina persileidimo tikimybę. Pirtį puikiai gali pakeisti dušas, nekaršta vonia. Taip pat nederėtų lankytis soliariume ar kaitintis karštoje saulėje.

Pasirinkimas – didžiulis

Suplanuoti nėštumus dabar gali kiekviena žingeidi moteris. Jei ji laikosi moters garbės kodekso ir kartą per metus apsilanko pas ginekologą, su juo turėtų aptarti ir kontracepcijos metodus (kurie būtent jai, konkrečiai moteriai, labiausiai tinka). Pasirinkti dabar tikrai yra iš ko. Tos, kurios itin rūpinasi natūralumu, ekologija ir savo organizmo sveikata, tinka SKT su estrogenu, tapačiu natūraliam. Keletą metų neplanuojančioms pastoti, veiklioms ir skubančioms nepamainoma bus hormoninė spiralė. Toms poroms, kurios neplanuoja vaikelio, bet nesutriktų pastoję, tinka mažiau saugi kontracepcija – prezervatyvai, spermicidinės priemonės ar vaisingumo atpažinimu pagrįsti metodai. Renkant kontracepciją daug ką lemia ir moters sveikata – dažnai hormoniniai kontraceptikai skiriami ne tik apsisaugojimo, bet ir gydymo tikslais (pvz., gydant gausias, skausmingas mėnesines, endometriozę). Kontracepcijos priemonę turėtų paskirti gydytojas, įvertinęs moters sveikatos būklę, ligos istoriją ir atsižvelgęs į konkrečius šeimos poreikius.

Sėkmės planuojant nėštumus.

Straipsnį parengė „Mamos žurnalas“

Daugiau naujienu
Naudokite lietuviškus simbolius