MANO Prisimink.lt

Kontracepcijos naujienos

Nėštumai, nepasibaigę gimdymu

2012-02-01

Jei visi nėštumai pasibaigtų gimdymais, Lietuvoje kasmet gimtų bent 10 000 vaikų daugiau. Čia tik oficialūs skaičiai. O už kiekvieno atskira istorija, asmeninė drama. Nors, pagal statistiką, kas antra moteris per gyvenimą patiria bent vieną persileidimą arba abortą, ši patirtisviena nemaloniausių.

Medicinos mokslų daktaras ginekologas Vytautas Klimas


Ar tiksli statistika, kiek Lietuvoje per metus atliekama abortų ir kiek įvyksta nėštumo nutraukimų?

Tokia statistika yra, bet ji netiksli, ypač kai kalbama apie nėštumo nutraukimus, nes remiasigydymo įstaigų surenkama informacija. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į nėštumo nutraukimus nei nėštumą nutraukiančios moterys, nei procedūras atliekantys gydytojai, nei daugelis privačių gydymo įstaigų nėra suinteresuoti pateikti visų nėštumo nutraukimų. Iš tikrųjų nėštumo nutraukimų atliekama daugiau, negu rodo oficiali statistika. Naujausia moterų tinklalapyje Prisimink.lt atlikta apklausa liudija, kad maždaug kas dešimtai jaunai moteriai yra tekę nutraukti nėštumą.


Matome tendenciją, kad abortų mažėja, kodėl?

Esu linkęs manyti, kad taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl emigracijos Lietuvoje mažėja jaunų lytiškai aktyvių asmenų. Antra, toli gražu ne visi nėštumo nutraukimai patenka į oficialią statistiką.

Jei nėštumo nutraukimų mažėja, vadinasi, turėtų kur kas daugėti efektyvios kontracepcijos naudotojų ir rečiau turėtų būti naudojami nepatikimi metodai – nutrauktas lytinis aktas, periodinės abstinencijos metodai, prezervatyvai. Tačiau statistika čia nerodo didelių pokyčių. Apibendrinus kelių skirtingų šaltinių duomenis, matyti, kad labiausiai paplitusį ir ištobulintą šiuolaikinės kontracepcijos metodą – tabletes – vartoja tik apie 10 proc. Lietuvos porų. Tai vienas mažiausių skaičių Europoje, mažesnis yra tik Rusijoje, Graikijoje ir Latvijoje.


Kokia situacija dažniausiai priverčia moterį ryžtis abortui?

Moterys nutraukia ne bet kokius, o tik neplanuotus, nepageidaujamus nėštumus – kai pastoja ne laiku: per anksti, per vėlai, per greitai. Neplanuotas nėštumas įvyksta, kai:

  • pora nenaudoja jokios kontracepcijos;
  • pora naudoja nepatikimus kontracepcijos metodus: prezervatyvus, nutrauktą lytinį aktą ar vadinamuosius „natūralius šeimos planavimo metodus“, tiksliau, ritminius metodus, pagrįstus vaisingų dienų skaičiavimu ir susilaikymu nuo lytinių santykių;
  • pora neteisingai naudoja efektyvius kontracepcijos metodus (kontracepcines tabletes, gimdos spirales, kontraceptinius pleistrus bei makšties žiedus ir pan.).

Menkas išprusimas sveikatos srityje ir iš to kylanti šiuolaikinės efektyvios kontracepcijos baimė yra pagrindinė neplanuotų pastojimų bei abortų priežastis.


Skubiosios kontracepcijos tabletės – alternatyva nėštumo nutraukimams. Kodėl medikai neskatina nuolatos „saugotis“ būtent tokiu būdu?

Skubiosios kontracepcijos metodai netinka kasdienei kontracepcijai dėl didelio hormonų kiekio juose, tačiau yra efektyvūs ir saugūs, jei vartojami ne dažniau kaip kartą per mėnesį.


Apie abortus kalbėti sunku ir nemalonu, tačiau mamas reikėtų supažindinti, kiek ši procedūra gali pakenkti moteriai? Ar abortas tikrai padaro moterį nevaisingą?

Lietuvoje abortai atliekami chirurginiu būdu: specialiu siurbliu išsiurbiant arba specialiu aštriu instrumentu išgramdant gemalą ar vaisių iš gimdos per makštį ir gimdos kaklelį. Daugelyje Europos šalių nėštumai nutraukiami ir paprastesniu bei saugesniu būdu – tabletėmis. Tai vadinamasis medikamentinis abortas, kuriam nereikia nuskausminimo, chirurginės procedūros, nereikia vykti į gydymo įstaigą. Dėl Bažnyčios pasipriešinimo šie medikamentai Lietuvoje nėra įregistruoti, ir todėl medikamentinis abortas neprieinamas Lietuvos moterims. 

Tyrimais neginčijamai įrodyta, kad kvalifikuotai ir saugiai atliktas pirmojo ar bet kurio kito nėštumo nutraukimas neturi įtakos nei fizinei, nei psichinei moterų sveikatai, nei ateities vaisingumui. Vaisingumą retkarčiais gali sutrikdyti tik retai pasitaikančios aborto komplikacijos, pvz., pūlingi uždegimai. Tačiau neplanuoti pastojimai dažnai turi socialinių pasekmių: moteris neįgyja išsilavinimo, sudaromos „iš reikalo“, t.y. priverstinės santuokos, kurios vėliau neretai baigiasi skyrybomis.


 

Kokios pagrindinės persileidimų priežastys? Gal pastebėjote, kad einant metams jos statistiškai keičiasi (anksčiau buvo pagrindinės vienos, o dabar jau kitos)?

Persileidimu paprastai nutrūksta norimas ir lauktas pastojimas, todėl tai dažnai sukelia gėlos, netekties jausmus. Didžioji dauguma ankstyvų savaiminių persileidimų įvyksta todėl, kad apsivaisina nevisavertė kiaušialąstė ar ją apvaisina genetiškai nevisavertis spermatozoidas. Tokie gemalai besivystydami žūsta, ir įvyksta savaiminis persileidimas. Tai dažniausia savaiminių persileidimų priežastis. Besivystantis gemalas ar vaisius gali būti pakenktas motinos ligos, išsivysčiusios nėštumo metu, pvz., gripo. Gripo virusas iš motinos kraujo patenka į gemalą ir gali jį nužudyti arba sunkiai sužaloti. Todėl visoms moterims prieš nėštumą arba nėštumo metu rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo. Gripo skiepai nėštumui neigiamos įtakos neturi. Vaisiaus bei gemalo vystymuisi neabejotinai labai kenkia rūkymas bei kiti kenksmingi įpročiai. Kartais savaiminius persileidimus sukelia vadinamasis antifosfolipidinis sindromas, kai organizme susidaro tam tikri antikūnai, sukeliantys krešulių susidarymą kraujagyslėse bei pakartotinius persileidimus. Tai reta išimtis, kai savaiminio persileidimo galima išvengti, jei bus skirtas tinkamas gydymas vaistais.

Savaiminius antrojo nėštumo trimestro persileidimus gali sukelti įgimti ar įgyti gimdos bei gimdos ertmės pokyčiai. Jie gali būti koreguojami prieš pastojimą chirurginiu būdu.

Nėra kokių nors statistinių duomenų, kad dabar moterys persileistų nuo kitų priežasčių, negu prieš 10 ar 20 metų, nes ir tada persileidimo priežastys dažniausiai taip ir likdavo neaiškios.


Kokie yra gresiančio persileidimo požymiai?

Pagrindiniai – du: pilvo apačios skausmas bei kraujingos išskyros iš makšties.

Kartais nėštumas nutrūksta taip anksti, kad moteris net nesužino, kad ji laukėsi.


Ar įmanoma moteriai suprasti,  ar tai mėnesinės, ar persileidimas?

Apvaisinimas vyksta, kai spermatozoidas prasiskverbia į kiaušialąstę, tiksliau – 50 proc. genetinės informacijos iš vyro susilieja su 50 proc. moters genetine informacija. Taip sudaro naujo organizmo užuomazga. Toli gražu ne visada šis procesas vyksta sklandžiai. Tyrimais nustatyta, kad tik kas ketvirtas-penktas apvaisinimas baigiasi sėkmingai besivystančiu nėštumu. Visi kiti gemalai nustoja vystytis po kelių ar keliolikos parų po apvaisinimo, todėl mėnesinės net neužsilaiko, ar vėluoja vos vieną-kitą dieną. Kraujavimo pobūdis ir savijauta gali nesiskirti nuo įprastinių mėnesinių.


Ar persileidimai daro kokios nors žalos moters organizmui?

Pavieniai savaiminiai persileidimai tiesiogiai neturi neigiamos įtakos moters organizmui, tačiau besikartojantys persileidimai gali neigiamai veikti moters savijautą.


Kiek laiko po aborto ar persileidimo moteriai siūloma nepastoti?

Ilgą laiką buvo manoma, kad ir po pirmojo trimestro nėštumo nutrūkimo reikia bent 6 mėn. saugotis pastoti ir tik tada vėl bandyti. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad atidėjimas pastoti po savaiminio persileidimo 6 mėn. jokios teigiamos įtakos būsimam pastojimui, nėštumui bei persileidimo rizikai sumažinti neturi. Greičiau priešingai. Jei moteris pastoja per pirmuosius mėnesius po buvusio persileidimo, tai pakartotinių persileidimų rizika šiek tiek mažesnė. Visoms  besiruošiančioms pastoti moterims patariu bent 1-2 mėnesius iki pastojimo ir per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius kasdien vartoti po 0,4 mg (400 mikrogramų) folio rūgšties (vitamino Bc, vitamino B9 arba vitamino M), nes tai kur kas sumažina širdies bei nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.


Ar pastebėta tendencija, kad persileidimai būtų dažnesni, jei moteris iki nėštumo vartojo sudėtines kontraceptines tabletes ar hormoninę spiralę?

Nei kontraceptinės tabletės nei hormoninės spiralės tikrai nesukelia nevaisingumo, tikrai neturi jokios neigiamos įtakos būsimo kūdikio sveikatai ir tikrai nedidina savaiminių persileidimų rizikos.

Jūsų patarimai moterims, norinčioms planuoti nėštumus.

Menkiau mediciniškai išprususioje visuomenės dalyje yra paplitę įvairūs su šiuolaikine kontracepcija susiję mitai ir baimės. Įvairūs šeimos centrai, pasiruošimo bažnytinei santuokai kursai, o kartais ir su jais susiję gydytojai, remdamiesi pseudomoksliniais įrodymais, platina mokslui prieštaraujančius gandus apie perdėtus ir nebūtus šiuolaikinės kontracepcijos pavojus. Tai, be jokios abejonės, turi neigiamos įtakos Lietuvos žmonių sveikatai. Todėl moterims patarčiau pačioms daugiau domėtis reprodukcinės sveikatos klausimais ir mokslo naujovėmis bei labiau pasitikėti savo ginekologu.

„Mamos žurnalas“
 

Daugiau naujienu
Naudokite lietuviškus simbolius

Paskutinį kartą atnaujinta 2014-03-04