Vaisingumas – unikali duotybė, kaip akių rainelė ar pirštų antspaudai. Ar galime savo vaisingumą kaip nors įtakoti, klausiame Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėjo akušerio–ginekologo Rolando Žiobako.
Prieš 25 metus statistika rodė, kad vaisingumo problemų turi apie 10 proc. porų. O dabar tokių yra 15 proc. Vadinasi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora (30 proc.). Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse. Lietuvoje nevaisingomis laikoma apie 50 000 šeimų.
Jeigu paprašytume skaitytojų papasakoti savo pastojimo istorijas, visos jos būtų skirtingos. Išgirstume, kad viena pastojo net su „dviguba apsauga“ ar po gimdymo tepraėjus kelioms savaitėms, kita – iškart po mėnesinių, o trečia nesisaugojo metus, ir tik antrų viduryje pamatė dvi juosteles. Daugybę tokių pakomentavo medikai, tačiau kol kas nėra vieno atsakymo, nuo ko priklauso vaisingumas.
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų. Nesisaugant per metus 84 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, 92 proc. vaisingų porų pastoja per dvejus metus. Jei moteris nepastojo, vadinasi, reikia ieškoti priežasčių. Štai pagrindinės jų:
Prieš 15-20 metų buvo manoma, kad 70 proc. nevaisingumo priežasčių priklausydavo nuo moters. Dabar nevaisingumo priežastys pasiskirsčiusios taip: 30 proc. priklauso nuo moterų, 30 proc. – nuo vyrų, 10 proc. priklauso nuo abiejų, o 30 proc. priežasčių lieka neaiškios. Vadinasi, tiek vyrai, tiek moterys vienodai „kalti“ dėl nevaisingumo. Deja, nevaisingų vyrų daugėja, spermos kokybė blogėja. Tam įtakos turi ne tik rūkymas ir alkoholis, bet ir aplinkos bei maisto užterštumas. Yra dvi blogybės – arba per mažas spermatozoidų judrumas, arba per maža jų koncentracija. Deja, medikai nieko negali pasiūlyti, kad spermos kokybė pagerėtų.
Jei pastoti norite kuo greičiau, galima šį įvykį paspartinti apskaičiuojant vaisingiausias ciklo dienas. Paprastai ovuliacija vyksta 12-16 ciklo dieną, kiaušialąstė išgyvena apie 24 valandas. Spermatozoidai gali būti gyvybingi iki 5-7 parų. Maksimali vaisingo periodo trukmė yra maksimalaus kiaušialąstės ir spermatozoidų gyvybingumo parų suma, t.y., esant bet kokiai menstruacinio ciklo trukmei, didžiausias vaisingų dienų skaičius gali siekti iki 8 parų. Norinčioms pastoti poroms siūloma stebėti ovuliaciją.
Apskaičiavimas. Jeigu ciklas reguliarus, žymėdama mėnesinių kalendorių, moteris gali apskaičiuoti, kada įvyks ovuliacija. Ovuliacija paprastai įvyksta likus 14 dienų iki kitų mėnesinių. Didžiausia tikimybė pastoti turint lytinių santykių per keturias dienas – dvi dienas iki ovuliacijos ir dvi dienas po. Deja, jei ciklas nereguliarus, tokiu būdu apskaičiuoti ovuliacijos dienos negalėsite.
Pojūčiai. Moteris dėl pasikeitusios savijautos pati gali nuspėti, kada įvyko ovuliacija. Prieš įvykstant ovuliacijai juntamas maudimas apatinėje pilvo dalyje šone, kuris stiprėja, ir įvykus ovuliacijai pasklinda visoje pilvo apačioje. Per ovuliaciją kurį laiką juntamas pilvo pūtimas, kartais – skausmingas noras tuštintis, o pilvas būna įtemptas ir jautrus. Vėliau nemalonūs pojūčiai pilvo apačioje tolydžio mažėja ir išnyksta, pagausėja skystų, skaidrių išskyrų iš makšties. Šių pojūčių visuma vadinama „ciklo vidurio skausmu“ ir rodo įvykusią ovuliaciją bei didžiausią tikimybę pastoti.
Temperatūra. Ovuliaciją galima nustatyti matuojant bazinę temperatūrą, nors šis būdas nėra labai tikslus. Bazinė temperatūra matuojama natūraliose organizmo angose (makštis, tiesioji žarna, po liežuviu) anksti ryte, tik pabudus ir dar neatsikėlus iš lovos. Pirmojoje ciklo pusėje kūno temperatūra būna apie 36,5°C, po ovuliacijos ji pakyla virš 37°C. Tokia vieno ciklo bazinės temperatūros kreivė vadinama bifazine, ir ji rodo, jog ovuliacija įvyko. Jei moteriai neprasideda mėnesinės ir bazinė temperatūra nekrinta (būna virš 37°C), vadinasi, moteris yra pastojusi.
Ovuliacijos testai. Tiksliausias vaisingų dienų skaičiavimo metodas –ovuliacijos testai (šie testai puikiai tinka ir natūraliai kontracepcijai). Ovuliacijos laikas ne visada būna pastovus, ir ne visada – ciklo viduryje. Kartais būna kazuistinių situacijų, kai ovuliacija įvyksta iškart po mėnesinių ar tuoj prieš kitas mėnesines. Norint pastoti, reikėtų taikyti būtent tą parą, kai vyksta ovuliacija.
Apie pastojimą sklando daugybė klaidingų mitų, pvz., kad mergaitė pirmųjų lytinių santykių metu negali pastoti, kad moteris pastoja tik orgazmo metu, kad pastoti neįmanoma per mėnesines arba žindant. Netiesa! Subrendusi mergaitė gali pastoti jau pirmųjų lytinių santykių metu. Pastoti taip pat gali mergaitė, kuriai įvyko ovuliacija ir ji pasimylėjo, nors iki pirmųjų mėnesinių jos gyvenime buvo likę dvi savaitės. Na, o moterims, kurių ciklas trumpas, o mėnesinės trunka ilgai, paskutinėmis kraujavimo dienomis pastojimo tikimybė gali būti didžiausia.
Kūdikio žindymas slopina ovuliaciją ir vaisingumą, tačiau tik tol, kol žindoma reguliariai ir dažnai (naktį ir dieną) ir kol kūdikis negauna papildomo maisto.
Daug mitų susiję su kontraceptikų vartojimu. Moterys vis dar įtariai žiūri į kontracepciją „be mėnesinių“, siedamos tai su neva sumažėjančiu vaisingumu. Tai neteisingas požiūris. Naudojant sudėtines kontraceptines tabletes (SKT) ar hormoninę gimdos spiralę mėnesinės būna negausios, o kartais gali visai dingti – taip yra dėl laikinai sustabdyto gimdos gleivinės vešėjimo, kuris atsinaujina iš karto, kai tik nutraukiamas tablečių vartojimas arba ištraukiama hormoninė spiralė. Vaisingumui toks poveikis gimdoje neturi įtakos. Pavyzdžiui, ištraukus hormoninę spiralę vaisingumas atsistato taip pat greitai, kaip ištraukus varinę spiralę, ir prilygsta kontracepcijos nevartojančių moterų tikimybei pastoti.
Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas irgi neturi įtakos vaisingumui. Neretai nepastojančios moterys, kurios ilgai vartojo tabletes, linkusios dėl nepastojimo „kaltinti“ būtent kontraceptikus. Iš tiesų yra kitaip. Kontraceptinių tablečių vartojimas laikinai „paslepia“ moters nevaisingumo priežastį, kuri vėl išryškėja nutraukus tablečių vartojimą.
Dažnai būna net atvirkščia situacija – SKT ar hormoninė spiralė skiriamos... gydyti nevaisingumo priežastims – endometriozei, nereguliariam ciklui ar policistinių kiaušidžių sindromui. Hormoniniais kontraceptikais koreguojami hiperandrogenemijos (kai moters organizmas gamina per daug vyriškų lytinių hormonų) simptomai. Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirta ne tik dėl apsisaugojimo, bet ir menstruacinio ciklo sutrikimų korekcijai. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau savaime pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų. Remdamiesi šio tyrimo duomenimis, galėtume teigti, kad hormoninė kontracepcija pagerino moters vaisingumą.
Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai aštuonerius metus stebėjo per 17 000 ištekėjusių moterų. 2007 m. mokslininkai paskelbė tyrimo išvadas apie mitybos ir gyvenimo būdo įtaką vaisingumui. Įrodyta, jog moterų, kurios laikėsi penkių ir daugiau sveikos mitybos ir gyvensenos principų, ovuliacijos sutrikimų lemta nevaisingumo rizika buvo daugiau kaip 80 proc. mažesnė nei tų, kurios bandydamos pastoti nesirūpino gyvenimo būdu ir valgiaraščiu.
Tyrimas atskleidė, kad tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gerokai padidina moters, turinčios ovuliacijos sutrikimų, galimybę pastoti. Ovuliacijos sutrikimai yra dažna priežastis, dėl kurios poros negali susilaukti palikuonių, jie lemia 18-30 proc. visų nevaisingumo atvejų. Tyrime aprašomi vaisingumą didinantys veiksniai turėjo panašų poveikį tarp įvairaus amžiaus moterų, nepaisant to, ar jos buvo gimdžiusios. Tad stengiantis greičiau pastoti, įvairaus amžiaus moterims patartina laikytis „vaisingumo dietos“ ir daugiau judėti.
Šaltinis: “Diet and Lifestyle in the Prevention of Ovulatory Disorder Infertility.” Jorge E. Chavarro, Janet W. Rich-Edwards, Bernard A. Rosner, Walter C. Willett. Žurnalas „Obstetrics & Gynecology“, 110 leidinys, nr. 5, 2007 m. lapkritis.
Užduokite klausimą, pasiūlykite idėją arba išsakykite problemą.
Klauskite Prisimink.lt sveikatos specialistų tiesiogiai!
Visi dažniausiai užduodami klausimai vienoje vietoje.
Nežinote jums svarbaus termino? Visi paaiškinimai čia.
Dėl asmens duomenų pateikimo Facebook
Paspaudus mygtuką „Sutinku“ būsite nukreipti į Facebook, Inc. (toliau - paslaugų teikėjas) tinklalapį. Šiuo veiksmu jūsų asmens duomenys gali būti perduoti paslaugų teikėjui, kuris taip pat gali įrašyti jūsų kompiuterio slapukus (angl. „cookies“). Bayer negali kontroliuoti tokiu būdu renkamos informacijos, kurią vykdo paslaugų teikėjas. Jeigu paspausite mygtuką „Nesutinku“, Facebook, Inc. teikiamos paslaugos nebus aktyvintos, o jūsų asmens duomenys nebus perduoti šiai šaliai. Daugiau informacijos čia.
Nesutinku▶ Sutinku▶