MANO Prisimink.lt

SOS centras

Žodynas

A B C D E F G H K L M O P S
Androgenai
– vyriški lytiniai hormonai bei analogiški sintetiniai junginiai.
Antiandrogeninis
– vyriškų hormonų androgenų veiklą slopinantis.
Baltosios
– pagausėjusios varškės tipo makšties išskyros, kurias sukelia grybelis, kai makšties rūgštinė terpė pasikeičia į šarminę. Baltosios ypač būdingos nėščiosioms.
Ciklas
– tai laiko tarpas nuo pirmos vienų mėnesinių iki pirmos sekančių mėnesinių dienos. Vidutiškai trunka 28 dienas, gali reguliariai trukti nuo 21 iki 35 dienų. Ciklo reguliavimo procese dalyvauja smegenų žievė, pagumburis, posmegeninė liauka (hipofizė) ir kiaušidės, tad bet kurio iš šių organų funkcijos sutrikimas gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus. Gimda yra hormonams jautrus organas, gimdos gleivinės pakitimai tiesiogiai priklauso nuo moteriškų hormonų kiekio bei santykio organizme. Ciklo sutrikimai pasireiškia mėnesinių išnykimu, trumpomis ir retomis, nereguliariomis, ilgomis, pernelyg gausiomis ar skausmingomis mėnesinėmis.
Ciproterono acetatas (CPA)
– pirmasis natūralaus progesterono kilmės progestinas, kuris pasižymi stipriausiu, palyginti su kitais šiuo metu vartojamais progestinais, antiandrogeniu poveikiu. Šios savybės dėka tabletėmis, kuriose yra CPA, galima gydyti nuo androgenų priklausomas moterų ligas: spuogus, seborėją, androgeninį plikimą, padidėjusį plaukuotumą. Derinyje su etinilestradioliu, CPA užtikrina patikimą kontraceptinį poveikį ir gerą ciklo kontrolę.
Dienogestas
– tai vienas naujausių sintetinių progestinų pasižymintis unikaliomis savybėmis. Dienogesto poveikis organizme švelnus ir efektyvus . Derinyje su etinilestradioliu dienogestas garantuoja efektyvią kontracepciją, reguliarų ciklą bei normalizuoja riebalinių odos liaukų veiklą, suteikdamas kosmetinį poveikį odai ir plaukams. Labai gerai toleruojamas, greitai pašalinamas iš organizmo, stipriausiai veikia reikiamuose organuose, t.y., kiaušidėse ir gimdoje, ir minimaliai galvos smegenyse. Nutraukus kontraceptikų, kurių sudėtyje yra dienogestas, vartojimą, labai greitai atsistato normalus vaisingumas.
Drospirenonas (DRSP)
– naujas progestinas kontraceptikų sudėtyje. Drospirenonas pasižymi ne tik antiandrogenėmis savybėmis, ko pasekoje slopinamas neigiamas vyriškų hormonų androgenų poveikis odai ir plaukams (riebalavimasis, spuogai), bet ir antimineralokortikoidiniu poveikiu. Pastarojo dėka organizme nesikaupia skysčiai, tad priešmenstruacinio sindromo reiškiniai (pvz. svorio augimas, depresinė nuotaika, pilvo pūtimas) gali sumažėti vartojant mažų dozių kontraceptiką, kurio sudėtyje yra drospirenono.
Endometriozė
– liga, kurios metu panašus į gimdos gleivinę (endometriumo) audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Simptomai: maudžiantis skausmas pilvo apačioje, skausmingos mėnesinės, skausmingi lytiniai santykiai, tepimas rudomis „šokolado“ spalvos išskyromis prieš ir po mėnesinių, dubens skausmai, gausios mėnesinės, skausmingas tuštinimasis ir šlapinimasis mėnesinių metu. Negydoma endometriozė gali sukelti nevaisingumą. Vartojant kontraceptikus, gimdos gleivinė suplonėja bei sumažėja ciklinis kraujavimas, todėl tikėtinas teigiamas poveikis endometriozės reiškiniams bei ligos vystymuisi.
Endometriumas
– gimdos gleivinė.
Estrogenai
– natūraliai organizme gaminami moteriški lytiniai hormonai. Estrogenai būna trijų rūšių, kurios skiriasi stiprumu. Pagrindinis ir stipriausias kiaušidėse gaminamas moters estrogenas yra estradiolis. Gydymui skirti sintetiniu būdu gaminami estrogenai yra labai panašūs į natūralų estradiolį, todėl organizme veikia panašiai kaip natūralūs. Estrogenai labai svarbūs ne tik reguliuojant mėnesinių ciklą bei ruošiant moters organizmą nėštumui, bet ir normaliai daugumos organų veiklai, t.y. kraujagyslėms, smegenims, kaulams, šlapimo takams, odai ir plaukams. Dėl didėjančio estrogenų trūkumo, prasidedančio jau apie 40-45 metus, kenčia visas moters organizmas.
Estradiolis
– sintetinis moteriškas hormonas estrogenas, vartojamas naujesnėse kontraceptinėse tabletėse (nuo 2009 m.). Estradiolis yra identiškas natūraliam moters organizme gaminamam hormonui estrogenui.
Etinilestradiolis (EE)
– sintetinis moteriškas hormonas estrogenas, vartojamas beveik visose kontraceptinėse tabletėse.
Faziniai geriamieji kontraceptikai
– tai dviejų ar trijų skirtingų spalvų kontraceptinės tabletės vienoje pakuotėje, kuriose yra skirtingos dviejų moteriškų hormonų, estrogeno ir progestino, dozės. Skirtingų dozių tabletės naudojamos fazėmis. Dvifazių kontraceptikų pakuotėje yra dviejų rūšių tabletės su skirtingomis estrogeno ir progestino dozėmis. Trifazių kontraceptikų pakuotėje yra trijų rūšių tabletės su skirtingomis estrogeno ir progestino dozėmis. Monofazinių geriamųjų kontraceptikų pakuotės visose tabletėse yra vienodos estrogeno ir progestino dozės . Dėl tokios sudėties monofaziniai geriamieji kontraceptikai yra geriau toleruojami, mažesnė depresinės nuotaikos, migreninių galvos skausmų tikimybė, juos patartina rinktis esant kitokių PMS reiškinių.
Folikulas
– struktūrinis kiaušidės vienetas, kuriame cikliškai bręsta moteriška lytinė ląstelė (kiaušinėlis) ir gaminami lytiniai hormonai.
Gestodenas
– tai sintetinis kontraceptinių tablečių progestinas. Gestodenas pasižymi ypatingai stipriu ovuliaciją slopinančiu poveikiu, kontraceptinis poveikis užtikrinamas mažiausiomis dozėmis palyginti su kitais androgeninės kilmės kontraceptinių tablečių progestinais. Vartojant kontraceptikus, kurių sudėtyje yra gestodeno, ne tik užtikrinama patikima kontracepcija ir puiki ciklo kontrolė, bet ir geras toleravimas, išvengiama nepageidaujamo androgeninio poveikio odai ir plaukams.Gestodenas yra vienintelis progestinas, patikimą kontracepciją ir gerą ciklo kontrolę užtikrinantis ne tik vartojamas derinyje su 0,03mg bei 0,02mg etinilestradiolio, bet ir su mažiausia iki šiol vartota kontraceptikų sudėtyje 0,015mg estrogeno doze.
Gimdos mioma
– gerybinis raumeninio gimdos audinio auglys, kurio augimo priežastis nėra aiški. Miomų augimą gali skatinti lytiniai hormonai estrogenai arba progestinai. Jos dažniau auga negimdžiusioms, lytinio gyvenimo negyvenančioms, vyresnėms nei 40 metų moterims. Miomos būna įvairaus dydžio – nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus. Priklausomai nuo gimdos vietos, iš kurios pradeda augti, miomos auga pačiame raumenyje, išsikiša į pilvo ertmę arba auga į gimdos ertmę, ją deformuodamos ir sukeldamos gausias mėnesines. Jei mioma auga raumenyje ar į pilvo ertmę, ilgai nebūna jokių nusiskundimų, ir neretai nustatoma tik atsitiktinai ginekologinio patikrinimo metu. Gydymas priklauso nuo miomos dydžio, nusiskundimų (gausus kraujavimas per mėnesines, skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas dėl spaudimo, pilvo apimties didėjimas ir t.t.), augimo greičio r t.t. Miomų augimą galima slopinti ilgai vartojant mažų dozių kontraceptines tabletes.
Hipofizė
– posmegeninė liauka, reguliuojanti hormonus gaminančias ir kiaušinėlius brandinančias kiaušides.
Hormonai
– biologiškai aktyvios medžiagos, kurios reguliuoja organizmo funkcijas.
Kiaušidės cista
– patologinis į pūslę panašus darinys kiaušidėje, kurio ertmėje yra skystas arba tirštas sekretas. Cistos būna dviejų rūšių. Funkcinės cistos susidaro vykstant natūraliems pokyčiams kiaušidėse, pvz., kiaušidėje augantis folikulas neplyšta, t.y., neįvyksta ovuliacija, ir toliau didėja iki cistos dydžio. Funkcinės cistos dažniausiai išnyksta be jokio gydymo, pačios savaime, moteris net nežino, kad jų buvo. Kitos rūšies cistos yra tokios, kurios susidaro susikaupus sekretui nenatūraliose ertmėse, pvz., sergant endometrioze, susidaro uždara ertmė, kurioje kaupiasi „šokoladinės“ išskyros. Kiekvienu atveju cistos gydymas yra individualus, priklauso nuo moters amžiaus, sveikatos būklės ir cistos pobūdžio. Siekiant išvengti funkcinių cistų susidarymo, vaisingo amžiaus nenorinčioms pastoti moterims skiriamos kontraceptinės tabletės, slopinančios kiaušidžių veiklą, tuo pačiu užkertančios kelią cistų susidarymui ir augimui. Mažų dozių kontraceptinės tabletės apsaugo nuo funkcinių kiaušidžių cistų susidarymo.
Kiaušintakis
– moters porinis lytinis organas, panašus į lataką, kurio viena anga atsiveria į gimdą, o kita yra prie kiaušidės. Kiaušintakiu iš kiaušidės slenka kiaušinėliai. Jame paprastai apvaisinamas kiaušinėlis.
Kiaušinėlis
– moteriškoji lytinė ląstelė.
Klimaksas
– pereinamasis laikotarpis moters gyvenime kai ji tampa nebevaisinga ir pereina į senyvą amžių. Tai lytinės sistemos organų senėjimo procesas. Periodas dažniausiai prasideda tarp 45 ir 65 moters gyvenimo metų. Klimaksas skirstomas į tris laikotarpius: premenopauzę (mėnesinės kartojasi reguliariai, tačiau pasitaiko jų sutrikimų, rečiau įvyksta ovuliacija, atsiranda lytinių hormonų kiekio bei jų santykio svyravimų, sutrinka folikulų brendimas kiaušidėse), perimenopauzę (mėnesinės tampa nereguliarios ir galiausiai visai išnyksta, atsiranda hormonų trūkumui būdingų požymių, kaip karščio pylimas, prakaitavimas, dirglumas, miego sutrikimai, širdies plakimas, kraujospūdžio svyravimas ir kt.) ir postmenopauzę (mėnesinių nėra ilgiau kaip metus, prie ankstyvų perimenopauzei būdingų hormonų trūkumo požymių prisideda lyties ir šlapimo takų atrofijai būdingų požymių, kaip įvairūs šlapinimosi sutrikimai, makšties sausumas, skausmingumas ar net kraujavimas lytinių santykių metu, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų retėjimo pavojus). Procesas gali būti pristabdomas taikant pakeičiamąją hormonų terapiją moteriškais lytiniais hormonais.
Kontracepcija
– visi metodai, skirti apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.
Levonorgestrelis (LNG)
– sintetinis progestinas. Vienas pirmųjų susintetintų progestinų, vartotų kontracepcijai.
Libido
– lytinis potraukis.
LPI
– lytiškai plintanti infekcija.
Menopauzė
– paskutinių mėnesinių moters gyvenime data, žyminti vaisingo gyvenimo laikotarpio pabaigą. Šiuo metu moters kiaušidėse visiškai išsenka kiaušinėlių rezervas, jos nebeatsako į posmegeninės liaukos stimuliavimą. Nebręstant kiaušinėliams, tolydžio mažėja hormonų gamyba kiaušidėse, organizmas ima kęsti estrogenų trūkumą. Paprastai menopauzė moterims būna apie 50 gyvenimo metus.
Menstruacijos (mėnesinės)
– kas mėnesį pasikartojantis kraujavimas iš gimdos, kai neįvykus apvaisinimui atsidalina paviršinis gimdos gleivinės sluoksnis, kuris pasišalina sumišęs su krauju iš jį maitinusių smulkių kraujagyslių, gimdos ertmės skysčiu bei gimdos kaklelio gleivėmis.
Ovuliacija
– moters organizme cikliškai vykstantis procesas, kai plyšta folikulas ir subrendęs kiaušinėlis išeina iš kiaušidės. Dažniausiai tai įvyksta maždaug 14 dienų iki būsimų mėnesinių. Per ovuliaciją, taip pat keletą dienų prieš ją ir po jos moteris būna vaisinga.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
– simptomų kompleksas, atsirandantis antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnykstantis prasidėjus mėnesinėms. PMS pasireiškia prieš mėnesines atsirandančia įtampa, nuotaikos svyravimais, dirglumu, mieguistumu, galvos svaigimu, krūtų pabrinkimu, prakaitavimu, raumenų skausmu, kūno masės didėjimu, odos bėrimu. PMS priežastys nėra galutinai išaiškintos, bet galvojama, kad svarbų vaidmenį vaidina hormonų svyravimai ir progesterono gamyba antrojoje ciklo pusėje. Monofazinės kontraceptinės tabletės sumažina hormonų svyravimus ir dažnai vartojamos gydyti PMS.
Priešmenstruacinis disforinis sindromas (PMDD)
– tai priešmenstruacinis sindromas, kuriam būdingi ypatingai stipriai išreikšti psichosomatiniai simptomai, tokie kaip depresija, nuotaikos svyravimai, baimės jausmas, įtampa, dirglumas, nervingumas, agresyvumas, liguistas mieguistumas arba nemiga, bejėgiškumas, dėmesio susilpnėjimas ir kontrolės netekimas. PMDD atvejais dažnai reikalinga psichiatro konsultacija. Dažnai gydymui skiriamos monofazinės kontraceptinės tabletės.
Progesteronas
– moteriškas hormonas, kuris gaminamas kiaušidėse antroje mėnesinių ciklo pusėje bei per nėštumą placentoje. Progesterono gamyba kiaušidėse didėja po ovuliacijos ir trunka iki 12 nėštumo savaitės, kai šį hormoną pradeda gaminti placenta ir gamina iki nėštumo pabaigos. Jei apvaisinimas neįvyksta, intensyvi progesterono gamyba kiaušidėse trunka maždaug 14 dienų. Progesteronas skatina gimdos gleivinėje kauptis maisto medžiagas, priimti ir maitinti gemalą, vėliau užtikrina normalų vaisiaus vystymąsį, slopina gimdos susitraukimus.
Progestinai
(sinonimai gestagenai, progestagenai)
– sintetiniai hormonai, organizme veikiantys panašiai kaip natūralus moteriškas hormonas progesteronas. Progestinai būna dviejų rūšių – kilę iš vyriškų hormonų androgenų arba iš moteriško hormono progesterono. Pasižymi stipriu ovuliaciją slopinančiu bei gimdos gleivinės vešėjimą stabdančiu poveikiu, todėl derinyje su estrogenais vartojami kontraceptinių tablečių ir pakeičiamosios hormonų terapijos praparatų sudėtyje. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas naujausių progestinų papildomiems privalumams.
Spermijas
– spermatozoidas, vyriškoji lytinė ląstelė.
Strijos
– rausvos, įvairaus ilgio ir pločio juostos pilvo sienoje, kurios po gimdymo pabąla. Strijos atsiranda ne tik dėl mechaninio tempimo , bet ir dėl hormoninių pokyčių.
Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai (kontraceptinės tabletės)
– hormoninės tabletės, kurių sudėtyje yra dviejų sintetinių lytinių hormonų, estrogeno ir progestino, derinys, skirtos nėštumui išvengti. Be to, kontraceptinėmis tabletėmis gydomi įvairūs mėnesinių ciklo sutrikimai, endometriozė bei padidėjęs spuoguotumas ir plaukuotumas. Ilgalaikis jų vartojimas svarbus kaip gimdos vėžio, kiaušidžių vėžio, kiaušidžių cistų, mažakraujystės, gerybinių krūtų ligų profilaktika.

Neradote nežinomo termino paaiškinimo? Klauskite gydytojo, ir atsakymą gausite tiesiai į savo el.pašto dėžutę.

Naudokite lietuviškus simbolius

Paskutinį kartą atnaujinta 2014-10-08