DCSIMG
Prisimink.lt :: Mano enciklopedija
Pradžia»Mano enciklopedija»Kontracepcijos naujienos»36

MANO Prisimink.lt

Baubas, vardu PMS

2009-01-22

Premenstruacinis sindromas, arba PMS, vargina daugelį moterų. Jo simptomai gali būti labai įvairūs – nuo paprasčiausio nuovargio ar galvos skausmo iki išsipūtusio pilvo ar nervinių proveržių. Kai kurioms moterims gali palengvėti pakoregavus gyvenseną ir mitybą. Kitoms prireiks efektyvesnių PMS tramdymo būdų.

 

Priskaičiuojama net 150 PMS požymių, iš kurių ryškiausi:

  • Bloga nuotaika, linkusi į svyravimus, dažnai besikeičianti, šokinėjanti
  • Nuovargis
  • Vidinė įtampa ir „juodos“ mintys
  • Agresijos, pykčio, įniršio protrūkiai
  • Dirglumas, nervingumas, išsiblaškymas
  • Galvos skausmai, vadinamoji PMS migrena
  • Miego sutrikimai – gali kamuoti nemiga, arba, atvirkščiai, mieguistumas
  • Kai kurias kamuoja košmarai, neramus miegas, moterys sako, kad per PMS susapnuoja pačius baisiausius mėnesio sapnus
  • Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas
  • Valgymo sutrikimai – alkio priepuoliai, nenumaldomas noras valgyti saldumynus ar, atvirkščiai, labai sūrų, kartų maistą
  • Pabrinkusios ir skausmingos krūtys
  • Skysčių kaupimasis organizme, dėl to svoris gali padidėti daugiau nei 2 kg
  • Dėl skysčių kaupimosi pabrinksta plaštakos, pėdos, o ryte po miego – veidas
  • Alerginės reakcijos (pasitaiko retai), kai paūmėja bėrimai, šienligė
  • Susilpnėjęs imunitetas. Pastebėta, kad prie mėnesines labiau „kimba“ herpis, sloga, peršalimo ligos
  •  

    Statistika apie PMS

    Pastebėta, kad PMS labiausiai vargina 30-40 metų moteris. Nustatyta, kad įvairius su mėnesinių ciklu susijusius negalavimus jaučia iki 80 proc. moterų, apie 25 proc. iš jų nustatomas premenstruacinis sindromas, arba PMS, o 3-8 proc. prireikia specialiaus gydymo. JAV Psichiatrų asociacija pastarąją būklę yra įvardijusi kaip ligą, vadinamą premenstruaciniu disforiniu sutrikimu, arba PMDS.

    PMS simptomai moterį dažniausiai užklumpa ciklo viduryje, iš karto po ovuliacijos – likus 12-14 dienų iki mėnesinių pradžios. Jie baigiasi, kai prasideda mėnesinės. Ne veltui gražuolės ir modeliai svarbias savo gyvenimo fotosesijas susiplanuoja pirmoje mėnesinių ciklo pusėje. Įrodyta, kad dažniausiai moterys į gydytojus, psichoterapeutus, astrologus ir burtininkus kreipiasi prieš pat mėnesines, 21-28 ciklo dienomis. Manoma, taip yra dėl to, kad būtent tokiu metu padidėja moterų įtarumas, nerimas, sumažėja savikontrolė. Kaltas PMS. Teisės istorijoje yra buvę atvejų, kad nusikaltimą padariusioms moterims PMS buvo laikomas lengvinančia aplinkybe.

    Manoma, kad emociniai PMS sutrikimai dažniau kamuoja jautrias, linkusias slėpti savo jausmus moteris. Ištisas savaites jos slopina savo emocijas, o prieš menstruacijas neretai nesusivaldo ir „prapliumpa“ nepelnytais priekaištais vyrui, kolegoms ar šiurkščiomis bausmėmis vaikams. Taip neatsitiktų, jeigu moterys mokėtų išlieti savo emocijas kitokiais būdais: dirbdamos, sportuodamos, užsiimdamos mėgstama veikla, medituodamos ir pan.

     

    Kur dingsta grožis

    Kas gi vyksta organizme, kad moteris tampa pikta, apsunkusia? Manoma, kad dėl visko kalta centrinės nervų sistemos reakcija į hormonų pokyčius, o būtent progesterono padidėjimą iš karto po ovuliacijos. Iki 13 mėnesių dienos kiaušidėje bręsta folikulas, kuriame yra kiaušialąstė, kiaušidė gamina vis daugiau estrogenų, kurie lemia gerą moters savijautą ir išvaizdą. 14 ciklo dieną įvyksta ovuliacija (subrendęs folikulas plyšta ir kiaušialąstė pradeda keliauti gimdos link), tuo metu estrogenų kiekis staigiai sumažėja, o padidėja progesterono kiekis, moters savijauta keičiasi, grožis „blėsta“. Vienos moterys to net nepajunta, o kitoms dienos prieš mėnesines sukelia daugybę negalavimų ir rūpesčių. Kokia yra moters reakcija į progesteroną, nemaža dalimi lemia ir genetiniai veiksniai.

     

    PMS ir stresas

    Kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl PMS ne ką mažiau už hormonus kaltas stresas. Dėl jo organizme padaugėja hormono hidrokortizono, todėl ima kamuoti nerimas, baimė, nepasitikėjimo jausmas. Susikaupus dideliam šio hormono kiekiui, gali padidėti dirglumas ir net agresyvumas.

    Paanalizuokite savo elgesį, palyginkite, kaip reaguojate į tą pačią situaciją įprastomis ciklo dienomis ir per PMS (pavyzdžiui, kai tenka pastovėti transporto spūstyje, kai vaikas sudaužo puoduką ar išbėga košė). Jei pastebite, kad per PMS į tokias situacijas reaguojate audringai, piktai, nepakančiai, turėtumėte tomis dienomis įsivesti ypatingą „ramybės režimą“ – vengti nereikalingų stresų. Hidrokortizono gamyba gali suaktyvėti ir dėl nuovargio, nesuderinto darbo ir poilsio režimo. Šį hormoną gaminantys antinksčiai dėl pernelyg intensyvios veiklos išsenka, todėl gali pablogėti bendra savijauta. Todėl PMS periodu neapsikraukite darbais, nesusiplanuokite generalinio namų tvarkymo, svarbių susitikimų. Darbų krūvį sumažinkite, juos išdėliokite nuosekliai (ne visus vienai dienai), nesistenkite padaryti daugiau.

     

    Prieš PMS – dieta

    Pastebėta, kad hormonų, veikiančių per PMS, gamybai šiek tiek įtakos turi mityba: valgykite dažnai, bet po truputį, geriau 5 kartus per dieną. Svarbu, kad maiste būtų pakankamai baltymų ir angliavandenių. Apribokite druskos kiekį, nes per PMS ir taip kūne kaupiasi skysčiai (tai rodo padidėjęs svoris, paburkęs veidas, galvos ir sąnarių skausmai). Stenkitės atsisakyti dirginančių produktų ir gėrimų – kavos, kakavos, kolos, energetinių gėrimų. Ribokite saldumynų kiekį. Cukrus skatina papildomo insulino gamybą, padidėja nuovargis, dirglumas.

    Gerkite daugiau vandens. Per PMS moterys stengiasi riboti skysčius, bet tai yra klaida. Jei išgersite bent 8 stiklines vandens, paburkimų mažės. Vanduo išplauna organizmą, gerina žarnyno veiklą. Per PMS tinka žalumynai, kruopos, pupelės, riešutai. Šiuose produktuose yra B grupės vitaminų, o jie sumažina nuovargį, dirglumą.

     

    Kai PMS stiprus, dietos nepakaks

    Vis dėlto dieta, sportas ar gyvenimo būdo pokyčiai gali būti veiksmingi tik tuomet, kai moterį vargina lengva PMS forma ar vos vienas du simptomai. Esant sunkesnei formai, prireiks gydymo. PMS negalavimai gydomi įvairiais būdais. Vieni jų siekia mažinti moters jautrumą progesteronui: nuo natūralių preparatų (pvz., nakvišų aliejaus) iki chirurginių procedūrų, tokių kaip kiaušidžių šalinimo operacija. Sunkioms emocinėms būsenoms slopinti vartojami ir antidepresantai.

    Sveikoms vaisingo amžiaus moterims, kurioms reikalinga apsauga nuo neplanuoto nėštumo, labiausiai priimtina ir efektyvia priemonė PMS įveikti – hormoninė kontracepcija. Ji slopina ovuliaciją, nesudaro sąlygų pakilti progesterono lygiui, todėl šiam hormonui jautrios moterys gali išvengti PMS rimbo. Šį rudenį Europoje ir Lietuvoje pasirodė naujos kontraceptinės piliulės (YAZ), į kurių sudėtį įeina naujos kartos progestinas drospirenonas ir maža estrogeno dozė. Drospirenonas pasipriešina estrogenų sukeltam skysčių kaupimuisi, todėl vartojant naująsias tabletes sumažėja galūnių tinimas ir pilnumo pojūtis, nedidėja kūno svoris. Be to, naujosios piliulės vartojamos kitokiu nei įprasta režimu: 24 dienas geriamos veikliosios ir 4 dienas – neveikliosios tabletės. Trumpa pertrauka leidžia išlaikyti pastovesnį hormonų lygį, todėl moteris gali jaustis gerai visą mėnesį ir tomis dienomis, kai nevartoja aktyvių piliulių. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šios tabletės sumažina hormonų svyravimus, susijusius su mėnesinių ciklu. Kita vertus, toks vartojimo režimas efektyviau slopina ovuliaciją ir geriau apsaugo nuo nėštumo moteris, kartais pamirštančias išgerti tabletę. Šios kontraceptinės tabletės stabdo spuogų atsiradimą – ši bėda palyginti dažnai kamuoja nuo sunkesnės PMS sindromo formos kenčiančias moteris.

    Naujosios piliulės Amerikos moterų vartojamos jau porą metų ir jau yra populiariausios JAV, nes be kontraceptinės paskirties padeda dėl PMS kenčiančioms moterims. Be to, tai yra vienintelis kontraceptikas,skirt as gydyti ir sunkiausią PMS formą – premenstruacinį disforinį sutrikimą.

     

    Veskite kalendorių

    Praeina tie laikai, kai PMS laikytas pramanu ir moterys šiuos negalavimus priimdavo kaip neišvengiamus. Jei PMS trukdo gyventi ir dirbti, moteris turėtų kreiptis į medikus dėl pagalbos. Patartina prieš einant pasikonsultuoti pas gydytoją, porą mėnesių vesti kalendorių ir žymėti, kada pasireiškia fiziniai ir emociniai simptomai, kokios stiprumo jie būna. Tai padės gydytojui nustatyti, ar moteris išties yra varginama PMS sindromo, ar problemas sukelia visai kiti veiksniai, nesusiję su mėnesinių ciklu.

     

    Konsultavo vaikų psichiatrė Aurima Dilienė, „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ Tel. 8*650 36 865, 8*699 24 848, www.vaikų poliklinika.lt

     

    Mamos žurnalas, 2009 m. sausis


Atpakaļ uz jaunumu sarakstu